Dalinkitės šia informacija:Share on Facebook
Facebook

Istorija apie laimingą NeoLife klientą. 1 dalis

 

begame-garbes-rata-po-finalo-rio
Bėgame garbės ratą. Rimanto Navicko nuotrauka.

Lietuvos nacionalinės golbolo rinktinės kapitonas Genrik Pavliukianec lydėjo savo komandą į sėkmę 2016 m. Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. Iš šio lojalaus „NeoLife“ kliento ir parolimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojo išgirdome įdomų pasakojimą apie lyderystę, motyvaciją ir pasiryžimą. 

Šios savaitės tinklaraščio dviejuose straipsniuose pateiksime nuostabią Genriko istoriją ir įdomias jo mintis apie lyderystę. 

– Nuo gimimo esu su regėjimo negalia. Kai mokiausi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, pamačiau, kaip žaidžia rolingbolą. Tuo metu žaidimas manęs nesudomino. Tačiau laikui bėgant žaidimo taisyklės keitėsi, komandos nariai tapo lygūs vienas prieš kitą, nes visi turi dėvėti tamsius akinius, – paaiškina Genrikas.

Genrikas žaidžia nacionalinėje komandoje nuo 1997 m. Kai komandai buvo reikalingas naujas kapitonas, jos narių pasirinkimas buvo aiškus.

– Komandos žaidėjai balsavo už mane ir išrinko kapitonu dėl kelių priežasčių: dėl mano patirties – Rio buvo mano penktosios parolimpinės žaidynės, nebijau imtis atsakomybės ir visada esu pasiruošęs žaisti. Kapitonu esi tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Komanda turi beveik aklai pasitikėti savo kapitonu, – nes jei abejos kapitonu, pradės abejoti savimi. Stengiausi toks būti: pasitikintis savimi, savo komanda ir tikintis pergale.     

– Su komanda ruošdamiesi parolimpinėms žaidynėms daug laiko praleidome ne tik treniruotėse. Kaip tikra šeima, savaitgaliais susirinkdavome kartu pabūti, išsikepti kepsnį ant laužo. Tai stiprina komandos dvasią.

genrik-pavliukianec-pasiruosimas-rio
Pasiruošimas. Liudo Barono nuotrauka.

Bendraujant su Genriku tampa aišku, kad jis yra uždegantis lyderis, turintis aiškų supratimą, ką reiškia būti lyderiu. 

– Būti lyderiu nėra lengva. Mano galva, lyderis yra tas, kuris imasi iniciatyvos, nebijo sulaukti kritikos bei turi aukštą savivertę. Būdamas lyderiu turi mokėti pakilti virš savo nesėkmių ir surasti jėgų kitas rungtynes sužaisti geriau. Kas nedirba, tas neklysta. Olimpiadoje ne laikas drebinti kinkas prieš varžovą. Turi palikti savo baimes ir abejones namuose ir kovoti iki galo. Nemėgstu eiti į aikštelę su komandos nariu, kuris, žinau, bijo varžovo.

– Komandoje svarbus ne tik psichologinis pasiruošimas, bet ir geri santykiai. Žinau, kaip yra sunku dirbti su kolektyvu, nes visi žmonės skirtingi, kartais būna, kad kabinėjamasi dėl mažmožių. Komanda yra tarsi šeima, ir santykiai čia priklauso tik  nuo mūsų pačių. Kartais turi nusileisti, pripažinti, kad suklydai.

Genriko pasakojimo tęsinio laukite kitame šios savaitės tinklaraščio straipsnyje. 

 

Leave a Reply

Your e-mail address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>